Alergijos arba nepalankios reakcijos į ėdalą gali būti
skirstomos į ėdalo sukeltas alergijas (imunologines) ir ėdalo netoleravimą
(neimunologines). Alergiškiems šunims dažniausiai pasireiškia dermatologiniai
simptomai - niežulys, eritema, edema, savęs žalojimas, be to, gali pasireikšti
ir gastrointestinaliniai sutrikimai, tokie kaip vėmimas, dujų kaupimasis,
diarėja.
Jautrumas ėdalui gali būti nustatytas tik eliminacijos ir
provokacijos testais. Diagnozavimas reikalauja gero gyvūno savininko
bendradarbiavimo, atsakomybės ir atkaklumo, nes dažniausiai dėl praktinių
kliūčių testai būna nutraukiami nesulaukus reikiamo termino.
Hipoalerginės dietos su vientisais baltymais
Klasikinė eliminacijos dieta tai tradicinė naminė dieta,
susidedanti iš baltymų, riebalų ir angliavandenių šaltinių, kurie yra nauji
gyvūnui. Namuose gamintos dietos dažniausiai nėra pilnavertės maistingumo
atžvilgiu ir turi neigiamų aspektų savininkui. Jos reikalauja daug darbo,
brangios ir dažnai blogai priimamos, tai skatina dietų nesilaikymą.
Tradicinė eliminacijos dieta yra ėrienos ir ryžių pagrindu,
tačiau šie ingredientai dabar dažnai naudojami komerciniuose ėdaluose, todėl
negali būti laikomi naujais ingredientais. Nauji deriniai iš bulvių ar ryžių,
kaip angliavandenių šaltinių ir antienos, triušienos, elnienos ar žuvies kaip baltymų
šaltinių dabar naudojami ir namie gaminamoms ir komercinėms hipoalerginėms
dietoms.
Komercinės eliminacijos ir/ar terapinės dietos, kurios yra
pilnavertės maistine sudėtimi, prieinamos kainos ir gali būti šeriamos neribotą
laiką yra naudingos abiems, ir šeimininkui, ir veterinarui. Net ir su tokiomis
dietomis klinikinių simptomų atsinaujinimas šunims, turintiems nustatytą
jautrumą, buvo matomas vidutiniškai 50% pacientų (žiūr. 1 lent.).
Gera žinia yra ta, kad pasiūloje turint šitiek rūšių
hipoalerginių dietų, pagrįstų vientisais baltymais, turėtų būti lengva
pritaikyti dietą, kuri gydo kiekvieną individualų pacientą, jautrų ėdalui.
Tinkamos dietos identifikavimas galimas tik bandymo/suklydimo būdu.
Hipoalerginės dietos su hidrolizuotais baltymais
Atliktuose tyrimuose su veršeliais pastebimos retesnės
alerginės reakcijos pašarui, duodant fermentų suskaidytus sojų baltymus,
lyginant su vientisais baltymais. Baltymų karpymas į mažesnius peptidinius
fragmentus akivaizdžiai sumažina jų antigeniškumą. Šis metodas taikomas šunims,
turintiems padidintą jautrumą ėdalui. Šunims, turintiems jautrumą sojų
baltymams, vystosi niežulys, ėdant vientisus baltymus, ko nebūna juos šeriant
hidrolizuotais sojos baltymais.
Komercinės hipoalerginės dietos, susidedančios iš
hidrolizuotų vištienos baltymų ir kukurūzų krakmolo ar hidrolizuotų sojos
baltymų ir ryžių derinių yra naudojamos kaip eliminacijos dietos. Eliminacijos
dietos su hidrolizuotais ir vientisais baltymais nebuvo tiesiogiai lyginamos,
bet remiantis duomenimis apie eliminavimo dietas su vientisais ir
hidrolizuotais baltymais galima teigti, kad ėdalo alergijos valdyme hipoalerginės
dietos su hidrolizuotais baltymais yra efektyvesnės nei vientisų baltymų
dietos.
Atopinis dermatitas
Atopija ir jautrumas ėdalui dažnai pasireiškia kartu ir turi
panašius klinikinius simptomus, bet odos pažeidimai, sukelti inhaliuotų alergenų,
nereaguos į hipoalerginių baltymų šaltinius. Atopinio dermatito gydymas apima
lėtinių uždegiminių reakcijų odoje mažinimą. Eikozanoidai, sudaryti iš
dihomo-gama-linoleno rūgšties ir eikozapentaeno rūgšties (EPA) turi
antiuždegiminių savybių.
Dvigubi akli ir placebo kontroliuojami tyrimai šunims,
turintiems atopinį dermatitą parodė, kad papildai su agurklės aliejumi,
turinčiu daug gamma-linoleno rūgšties (GLA) ir žuvų taukais, turinčiais daug
EPA, mažina niežulio, eritemos (paraudimo) ir savęs žalojimo pasireiškimo
dažnumą.
Gauti geri rezultatai naudojant sausą dietą, susidedančią iš
0,5% agurklės aliejaus ir 5% žuvų taukų, ir turinti bendrą riebalų kiekį 20%.
Dietos veiksmingumas buvo bandomas keturiose klinikose naudojant dvigubą
aklą-placebo kontroliuojamą tyrimo modelį.
1 diagrama parodo, kad po 10 savaičių dietos naudojimo
niežulys ir paraudimo lygis sumažėjo perpus, kai kontrolinis gydymas neturėjo
jokio poveikio. Pasak šeimininkų, dieta pagerino odos būklę 60% šunų. Daugumos
pacientų, turinčių atopinį dermatitą būklė pagerėjo po šėrimo dieta,
praturtinta tinkamais žuvų taukų ir agurklių aliejaus kiekiais. Tačiau visada
bus skirtingų individualių gyvūnų reakcijų.
Išvados
Jautrumas ėdalui ir atopija dažnai šunims pasireiškia kartu.
Jei to nebūtų, ėdalo eliminacijos ir provokacijos testai padėtų galutinai
atskirti šiuos du susirgimus. Atopija nereaguoja į hipoalerginius baltymų
šaltinius. Praktikoje būtų naudinga gydyti pacientus, jautrius ėdalui ir
turinčius atopiją ta pačia dieta, kuri turėtų būti sudaryta iš hipoalerginių
angliavandenių šaltinių ir hidrolizuotų baltymų, praturtinta žuvų taukais ir
agurklių aliejumi.
Prof., Dr. Anton C Beynen